Tarptautinė organizacija Humanist International kasmet rengia specialią apžvalgą (Minties laisvės ataskaita 2023), kurioje dėmesys skiriamas teisinei humanistų, ateistų ir nereligingų asmenų padėčiai visame pasaulyje. Sukrečianti statistika - net 186 šalyse žmonės yra diskriminuojami ar persekiojami dėl netikėjimo, o 12 šalių netgi baudžiami mirties bausme.
Organizacija Laimingas žmogus, atstovaujanti asmenine laisve, racionalumu bei mokslu grįstą gyvenimo būdą, šviečianti visuomenę apie humanistines alternatyvas bei padedanti personalizuotai įprasminti svarbius gyvenimo momentus humanistinių ceremonijų metu, kviečia susipažinti su tarptautine 2023 metų Minties laisvės ataskaitoje pateikta informacija.
Organizacijos vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė:
„Lietuva yra laisva ir demokratinė valstybė, kurioje galime laisvai pasirinkti kuo tikėti ar netikėti, kaip švęsti bei įprasminti savo gyvenimą. Visgi, pasaulyje ir net Europoje ši, pamatinė žmogaus teisė patiria sisteminės diskriminacijos atvejų.”
186 šalyse žmonės yra diskriminuojami ar persekiojami dėl netikėjimo, o 12 šalių netgi baudžiami mirties bausme.
Ataskaitoje teigiama, kad humanistai diskriminuojami 186 pasaulio šalyse dėl šių priežasčių:
11 šalių valdžios atstovai ar valstybinės institucijos atvirai marginalizuoja, persekioja, kursto neapykantą ar smurtą prieš nereligingus asmenis;
15 šalių ateisto ar nereligingo asmens tapatybė yra neteisėta arba nepripažįstama;
Egzistuoja valstybinės religijos;
23 šalyse nereligingiems asmenims neleidžiama užimti kai kurių pareigų;
34 šalyse valstybės teisės aktai visiškai arba iš dalies kildinami iš religinės teisės;
Už „šventvagystes” arba religinių jausmų įžeidimą tebėra baudžiama mažiausiai 87 pasaulio šalyse;
48 šalyse šeimos ar moralės klausimus sprendžia religiniai teismai;
85 šalyse religijos yra finansuojamos diskriminuojant mažumas;
32 šalyse sunku arba neteisėta vadovauti atvirai humanistinei organizacijai;
33 šalyse privalomas religijos mokymas valstybės finansuojamose mokyklose be pasaulietinės ar humanistinės alternatyvos.
Leidinyje šiemet detaliai pateikiamas 30 šalių pjūvis, apie kurias buvo atnaujinta informacija. Tarp šių šalių Australija, Kanada, Čekija, Iranas, Šiaurės Makedonija, Rusija, Slovakija, Kanada ir Zambija.
Pastebima, kad Rusijoje, po invazijos į Ukrainą santykiai tarp valstybės ir Ortodoksų Bažnyčios dar labiau sustiprėjo. Klerikalizmas yra įtvirtinamas kaip socialinės kontrolės mechanizmas. Šiuo metu valstybėje pripažįstamas ir išskiriamas Rusijos stačiatikių bažnyčios “ypatingas vaidmuo”, o valstybės valdomos religinės organizacijos dažnai naudojamos įteisinti antikonstitucines iniciatyvas. Palaikomi itin glaudūs santykiai tarp valstybės ir religinės organizacijos hierarchų. Pavyzdžiui, rengiami bendri renginiai, tokie kaip kalėdiniai parlamento susitikimai Valstybės Dūmos patalpose.
„Dalyvaudama tarptautinėje konferencijoje išgirdau mane sukrėtusią Mohamad Hashem istoriją. Egipte, kuriame šiuo metu šildosi nemaža dalis tautiečių, šis jaunas vaikinas buvo pakviestas pasidalinti savo pasaulėžiūra, bet aprėktas ir išvarytas, kai pasisakė esantis ateistu. Po šio, mums atrodytų, švelnaus pasisakymo, vaikino išsižadėjo šeima, o dėl nesibaigiančių ir labai aktyvių grasinimų mirtimi jis turėjo palikti šalį. Tokie sisteminės diskriminacijos atvejai vis dar įtvirtinti valstybėse, kurios mums, kaip turistams, atrodo svetingos, atviros ir priimančios.” - dalinasi Urtė Žukauskaitė Zabukė
Lietuva šių metų apžvalgoje atskirai minėta ir analizuota nebuvo, tačiau bendrame žemėlapyje galime matyti, kad mūsų valstybėje užtikrinama minties ir išraiškos laisvė, tačiau lygybė ne iki galo užtikrinama valstybės valdymo, socialinėje ir švietimo srityse.