Kaip paaiškinti humanizmą mažiau nei 100 žodžių?

 

„Humanizmas yra demokratiškas ir etiškas gyvenimo būdas, tvirtinantis, kad žmonės turi teisę ir pareigą patys formuoti ir įprasminti savo gyvenimą. Humanizmas siekia humaniškesnės visuomenės kūrimo pasitelkiant bendražmogiškas, protu ir laisvu žmogaus galimybių tyrinėjimu grįstas, vertybes. Humanizmas nėra teistinis, atmeta misticizmą ir religines dogmas.“

 

Aukščiau aprašytas humanizmo apibūdinimas yra „Minimalus humanizmo apibrėžimas“, kurį 1996 m. sukūrė „Humanists International“. Tai yra trumpa Amsterdamo Deklaracijos santrauka. Amsterdamo Deklaracija, patvirtinta 1952 m. ir patikslinta 2002 m., yra pagrindinis sekuliarųjį humanizmą apibrėžiantis dokumentas, kuriame įvardinti kertiniai humanizmo įsitikinimai ir vertybės. 

 

Tačiau tai nėra vienintelis galimas humanizmo apibrėžimas. Filosofai, aktyvistai ir paprasti žmonės įvairiai pateikia savo humanizmo apibrėžimus. Taip pat egzistuoja kitų organizacijų deklaracijos, pavyzdžiui, Amerikos Humanistų Asociacijos „Humanistų Manifestas“ ir regioninis „Šiaurės Šalių Humanistų Manifestas“ (2016).

​

​

Kodėl humanizmas koncentruojasi į mokslą ir protą?

 

Humanistai vertina daugelį žmogaus prigimties ir kultūros aspektų: iniciatyvumą ir motyvaciją, galimybę kolaboruoti, kūrybiškumą, smalsumą. Proto, kritinio mąstymo naudojimas ir sukurto mokslinio metodo efektyvumas yra tik keletas mūsų pripažįstamų žmogiškųjų vertybių. 

​

Dalis visuomenės palaikymą kritiniam mąstymui ir mokslui laiko humanizmo prieštaravimu religijai: kritinis mąstymas kontrastuoja su tikėjimu, o mokslas - su kai kuriomis religijų išpažįstamomis tiesomis. 

 

Protas ir išsivystęs mokslas yra galingi įrankiai. Yra įvairių gyvūnų intelekto rūšių, tačiau žmogui būdingas racionalumas mus išskiria iš kitų gyvūnų rūšių. Pasitelkę šiuos įrankius mes išgydėme ligas, įtvirtinome žmogaus teises, nusileidome Mėnulyje, sujungėme pasaulį skaitmeninėje erdvėje bei sukūrėme ir kiekvieną dieną kuriame teorijas ir modelius visuomenėje ir gamtoje vykstantiems procesams paaiškinti, kylantiems iššūkiams įveikti.  

 

Žinoma, žmonija naudodamasi tais pačiais įrankiais sugalvojo ir sukūrė baisių ginklų ir sistemų, kurios padeda tik saujelei žmonių, tačiau naikina aplinką ir biologinę įvairovę. Tai, kaip nusprendžiame naudoti savo protą ir mokslo sukurtas technologijas, yra gyvybiškai svarbūs moraliniai klausimai. Mes turime didelę galią, o kaip pasakė dėdė Benas filme „Žmogus voras”: „Didelė galia užtraukia didelę atsakomybę“ (angl. With great power comes great responsibility). Humanistai tiki, kad turime atsakomybę panaudoti šią galią tam, kad po savęs paliktume pasaulį geresnį visai jo gyventojų bendruomenei. 

​

 

Kas, anot humanistų, yra moralė ir etika?

 

Daugelis tradicinių aiškinimų apie žmogaus moralės kilmę teigia, kad moralę mes įgijome ne iš savęs pačių, o iš antgamtinių, dieviškų jėgų.

 

Tačiau kai kuriems mąstytojams (ne tik filosofams, bet ir paprastiems žmonėms) ši idėja visada atrodė gluminanti arba nereikalinga. Humanistinėje tradicijoje, įskaitant ankstyviausius senojo mąstymo pirmtakus, moralės kilmė buvo priskirta žmogiškajai prigimčiai. Mūsų, kaip socialinių gyvūnų, charakteriui ir sąmoningumui. Humanistas, užduodantis klausimus apie tai kas yra teisinga ir neteisinga, nesiūlo atsakymų, susijusių su kažkokia absoliučia išorine galia ar autoritetu, bet pagrindžia savo nuomonę nurodydamas žmogaus poreikius ir motyvaciją, situacijoje naudojamą samprotavimą, teisingumo principus, kuriuos mes esame sutarę arba kurių siekiame ir galimą poveikį kitiems žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

​

 

Ką humanizmas sako apie įvairius etinius klausimus (pvz., LGBT + teisės, lyčių lygybė, pagalba mirti, abortai)?

 

Paprastai kalbant, humanistai etikos klausimais linkę pasirinkti kontekstinį, progresyvų ir liberalų požiūrius.

 

Galvodami apie konkrečias problemas, veiksmus ar galimas veiklos kryptis, humanistai gali naudoti įvairias etikos gaires. Pavyzdžiui, galime naudoti „žalos principą“, kurį 1859 m. sugalvojo liberalas ir humanistas filosofas Johnas Stuartas Millas savo esė „Apie laisvę“. Šis principas teigia, kad asmenys turi teisę į apsisprendimą, su sąlyga, kad naudodamiesi savo laisve jie nekenkia kitiems asmenims. Ir tai tik vienas pavyzdys. Taip pat, galime naudoti filosofo Johno Rawlso, kūrusio teisingumo teoriją „nežinojimo šydą“, kurio pagalba galime priimti kolektyvinius sprendimus nesiekdami asmeninės naudos. 

 

Taigi, pavyzdžiui, remdamiesi žalos principu ir teise į kūno savarankiškumą, humanistai gali pasisakyti už pagalbą mirti (idėja, kad labai kenčiantiems žmonėms turėtų būti suteikta galimybė baigti savo gyvenimą), nes jie pripažįsta, kad asmuo turi teisę priimti sprendimus apie savo paties gyvenimą.

 

Kalbant apie LGBTQ+ teises, humanistai visame pasaulyje pasisako už visišką seksualinių mažumų pripažinimą ir agituoja už heteroseksualams suteikiamų teisių suteikimą seksualinėms mažumoms. Daugiau apie mūsų veiklą šia tema galite rasti čia.

 

Kalbant apie lyčių lygybę ir feminizmą, humanistai pripažįsta žalingą lyčių nelygybės įtaką. Humanistinis požiūris teigia, kad visi asmenys yra lygūs, neatsižvelgiant į jų lytį, ir kad teisingesnė visuomenė turi imtis politinių priemonių, kurios įveiktų lyčių atotrūkį.

 

Abortų klausimu humanistai linkę laikytis liberalios, „pasirinkimą palaikančios“ (ang. pro-choice) pozicijos, remdami įstatymus, kurie užtikrina moterų teisę į saugų abortą, suteikia pasirinkimo laisvę ir gerbia kūno autonomiją.

 

Žinoma, ne kiekvienas humanistas pritars kiekvienam iš šių klausimų, bet visi turėtų sutikti, kad mes turime galią ir atsakomybę aptarti moralinius klausimus ir kad tokie pokalbiai turi remtis racionaliais, mokslu grįstais argumentais, o ne užgaida ar atsitiktine priežastimi. Kartu galime ieškoti vis geresnių būdų gyventi drauge, skatinti žmonijos pažangą ir dirbti visos planetos gyvybės gerovės labui.

 

Ar humanizmas yra religija?

 

Ne, humanizmas nėra religija.

​

Religijai būdingas antgamtinių ar dieviškų įsitikinimų elementas: „tikėjimas dievu ar dievais ir veikla, susijusi su šiuo tikėjimu, pavyzdžiui, malda ar garbinimas tokiame pastate kaip bažnyčia ar šventykla.“ Humanistai netiki antgamtinėm jėgom ir jų negarbina. Humanistai greičiausiai atmes „tikėjimu pagrįstą“ įsitikinimą. Kiti su religija susiję elementai, tokie kaip šventos knygos, dieviškos figūros, dogmos, kurias būtina įgyvendinti, neegzistuoja humanizme ir prieštarauja humanistinėms laisvos minties, proto ir asmens laisvės vertybėms. Tai nereiškia, kad humanistai nevertina jų meninės reikšmės ar kultūrinės įtakos, svarbaus konteksto. 

 

Žmonės gali turėti idėjų ir įsitikinimų, susijusių su plačiais gyvenimo ir visatos klausimais, kurie nebūtinai yra grįsti religija. Humanizmas yra vienas iš tokių gyvenimo būdo idėjų rinkinių. Mes dažnai vartojame terminą „pasaulėžiūra“ arba „gyvenimo būdas“, kad apibūdintume nereliginių idėjų rinkinį, apibrėžiantį, kaip kas nors galvoja apie pasaulį ir savo vietą jame.

​

Žinoma, jei vartojate žodį „religija“, reiškiantį absoliučiai bet kokių didelių idėjų rinkinį, veikiantį kaip pasaulėžiūra, neatsižvelgiant į tų idėjų pobūdį, humanizmas būtų „religinis“ pagal šį labai platų apibrėžimą, bet tada religija galėtume laikyti ir visas kitas politinės ar socialinės visuomenės santvarkos idėjas (marksizmas, nihilizmas, scientizmas ir pan.) ir žodis „religija“, atrodo, prarastų savo skiriamąjį tikslą.

​

 

Kur galėčiau surasti žmogų, vedantį humanistines vestuves, laidotuves arba vardynas?

 

Mūsų humanistines vestuves, laidotuves ir vardų suteikimo ceremonijas veda akredituoti ir apmokyti ceremonmeisteriai. Lietuvoje humanistines vestuves ir vardynas organizuoja „Taip“ kitaip, o laidotuves - Lydėtuvės. Daugiau apie humanistines ceremonijas ir jų tipus galite paskaityti čia.

 

Man rūpi jūsų vystomos veiklos. Kaip aš galiu padėti? Ką turėčiau daryti?

 

Perskaitykite mūsų puslapio meniu skiltį „Prisijunk“. Ten rasite daug bendrų patarimų kaip galite mums padėti ar prisijungti prie mūsų veiklų. Taip pat, galite peržiūrėti atskirų kampanijų puslapius ir kvietimus savanoriauti.

​

​

Ar jūsų kampanijos yra antireliginės?

 

Socialinė ir pilietinė reforma, taip pat dalyvavimas viešoje erdvėje už aktyvų ir etišką pilietiškumą, visada buvo svarbi humanizmo dalis. Bet kuri organizuojama kampanija gali atrodyti kaip neigiama, tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekviena kampanija prieš ką nors yra kampanija, palaikanti teigiamus pokyčius. Pvz., Britų humanistai agitavo prieš šventvagystės įstatymą, nes kovojo už žodžio laisvę, arba agitavo prieš „tikėjimo“ (religines) mokyklas, nes palaikė inkliuzinį švietimą. Kartais geriausia agituoti „prieš“ ką nors, kartais „už“ ką nors. Dažnai mes aiškiai nurodome, ką reikia pakeisti, ir tada pateikiame teigiamas priežastis, kodėl taip reikia daryti.

 

Mūsų organizacija lygiai taip pat teigiamai propaguoja humanizmą, teikdama išteklius mokykloms, remdama vietos humanistų grupes, rengdama renginius, dirbtuves ir paskaitas.

 

Be to, kai religinės grupės pritaria mūsų tikslams, mes dirbame su jomis siekdami bendrų tikslų. 

​
 

Kur rasti daugiau informacijos apie tai, ką darote?

 

Sužinokite daugiau apie humanistinę pasaulėžiūrą, mūsų humanistines ceremonijas, kampanijas ir švietimo veiklą, naudodamiesi meniu juosta šio puslapio viršuje bei apie naujausią mūsų darbą skyrelyje „Naujienos“.

​

​

Mes nesame humanistai - ar bent jau patys taip apie save nemanom. Ar mes vis tiek galim turėti humanistinių vestuvių ceremoniją?

 

Žinoma. Mūsų ceremonijos skirtos visiems, kurie nori prasmingai atšvęsti savo sajungą.

​

​

Mano močiutė/ teta/ tėtis ir t.t. yra religingi. Ar humanistinė vestuvių ceremonija jų neįžeis?

 

Mes žinome, kad ceremonijos svečiai gali būti skirtingų tikėjimų ar nereligingi, ir manome, kad visi turi jaustis patogiai ir įtraukti. Humanistinių vestuvių dėmesio centre būsite judu ir jūsų santykiai ir tai ką jūs vertinate. Remsimės humanistiniu požiūriu, jog ilgalaikė partnerystė stipriausia, kuomet paremta parama, lygybe ir nuoširdumu. Būtų sunku įsivaizduoti, kad kažką tai galėtų įžeisti.
 

Kaip žinoti, ar esu humanistas?

Patariame perskaityti apie humanizmą pateikiamą informaciją, mąstyti ir vertinti ar humanistų deklaruojamos vertybės Jums atrodo artimos. Kadangi humanizmas yra pasaulėžiūra - tik Jūs patys galite nuspręsti ar ji Jums artima.

Dažniausiai, humanistais save laiko žmonės, kurie:

 

• pasikliauna moksliniu metodu bei kritiniu mąstymu aiškinant visatos reiškinius ir atmeta misticizmą ar religines dogmas, todėl yra ateistai ar agnostikai;

• etinius sprendimus priima remiantis kritiniu mąstymu, bei pagrįstais įrodymais, siekiant žmonijos gerovės

• tiki, jog net ir neegzistuojant; pomirtiniam gyvenimui, žmonės gali gyventi prasmingai siekant laimės čia ir dabar bei padedant jos siekti aplink save esantiems.