Gruodžio 2d. mūsų organizacijos direktorė Urtė Žukauskaitė - Zabukė buvo viena iš deleguotų Humanists International atstovių Europos komisijoje organizuotame aukšto lygio susitikime.
Susitikimas buvo organizuojamas komisaro Margaritis Schinas, pagal 17-ą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnį. Jis samba taip: Dialogue with churches, religious associations and non-confessional organisations. Šis straipsnis įtvirtina atvirą ir skaidrų ES institucijų bendradarbiavimą su religinėmis, o taip ir nereliginėmis organizacijomos. Šį kartą susitikimas buvo apie karo Ukrainoje itaką Europietiškajam gyvenimo būdui.
Kartu dalyvavo kolegos iš UK (Andrew COPSON, President of Humanist International) ir Vokietijos (Michael BAUER, President of the European Humanist Federation (EHF).
Susitikimo tikslas buvo diskusija apie Europos vertybes ir ateitį remiantis jomis.
Susitikime EP vice prezidentas Othmar Karas sakė, kad didžiausia sankcija Rusijai - Europos vienybė.
Kolega iš Vokietijos padarė puikią įžangą kalbėdamas, jog Ukraina gina ne tik Europos, bet ir Humanistines vertybes. Pradėjo nuo to, ar EU visų pirma ekonominė, ar vertybinė sąjunga. Sąjunga, pastatyta ant tikėjimo, kad laisvi mainai bus lygu laisva visuomenė, tačiau taip neįvyko. Pabrėžė, kad pagrindinė vertybė yra ir turėtų būti laisvė. Kad ilgai gyvenome iliuzijoje, jog esame laisvi (energetikos pavyzdys). Ir dabar turime daryti pasirinkimą: laisvė ar patogumas.
Lenkų atstovas Max BOJARSKI kalbėjo apie Rusijos norą skaldyti Europą per Šeimos politiką - LGBT demonizavimą ir pan.
Prancūzai, kalbėjo apie laisvosios rinkos reguliavimą (kėlė klausimą ar mūsų tikslas „free market at all costs“) resursų krizės kontekste.
Taip pat, meno, kaip jungiamosios grandies karo kontekste, svarbą ir paramą Ukrainos menininkams kalbėti apie savo išgyvenimus. Buvo išsakyta mintis, kad menas tai ne prabanga, o būtinybė karo dehumanizacijos kontekste. Pasirodo karas Ukrainoje jau palietė 200 Unesco paveldo statinių. Šiuo metu Ukraina siekia Odesą įtraukti į Unesco “world heritage under attact site” statusą.
Mūsų atstovės kalba ir išsakytos idėjos apėmė 4 pagrindinius punktus:
1. Pagalba mažoms pagalbą teikiančioms organizacijoms. Buvo kalbėta apie mažas 1-25 savanorių, pilietinės visuomenės, sekuliaras organizacijas ir jų svarbą. Tokioms organizacijoms trūksta oficialaus skėčio ir informacinės platformos, kuri operatyviai teiktų informaciją apie naujausius reguliavimus dėl siuntų dokumentacijos, komendantų valandų pagal savivaldybes, apgyvendinimo savanoriams. Taip pat, specialių savanorių vizų, nes ilgalaikiai savanoriai naudingiausi. Galiausiai, aiškios Ukrainos valdžios pozicijos dėl nemokamos medicininės pagalbos savanoriaujantiems Ukrainoje. Mažos organizacijos labai svarbios Ukrainos kovoje, nes jos labiausiai rizikuoja- važiuoja arčiausiai į frontą, teikia ten reikalingiausią pagalbą, greitai reaguoja.
2. Psichinė sveikata ir poveikis Europai. Karas kuria milžinišką kolektyvinę traumą. Šiuo metu niekaip nesirūpiname į EU grįžtančių savanorių psichikos sveikata, nors žmonės, pavyzdžiui, valė masines kapavietes. Siūlėme išnaudoti Europoje esančių kariuomenių psichologus, nes jie turi reikiamą specializaciją, jau yra tinklas ir resursas pasirengęs padėti.
3. Moterys kare. Ukrainos kariuomėje - 20% moterų. Dar daugiau- remiančių savanorių gretose. Taip pat, didžioji dalis tarp vidinių migrantų, kurių Ukrainoje irgi labai daug. Ir nors moterų mėnesinės per karą niekur nedingsta humanitarinė pagalba su higieniniais moterų produktais yra visai nepopuliar „auka“ iš aukotojų perspektyvos, tad prie to turėtų prisidėti institucijos.
4. Europos vienybė kaip pagrindinė sankcija Rusijai. Vis dar daug nesupratimo tarp pačių bendrijos narių. Dalis vakarų Europos šalių nesupranta ką mums reiškia rusija. Paprastas pavyzdys: Nacių simboliai užtrausti beveik visoje Europoje, tuo tarpu kūjis ir pjautuvas, kuris mums turi tą pačią neigiamą konotaciją, vis dar naudojamas kaip politinių partijų ženklas didžiojoje europos dalyje.
Daugeliui buvo nežinomas faktas, jog Rusija niekada nepripažino to ką mums padarė, nemokėjo reparacijų ir iki šios dienos iškraipo istoriją. Šio konteksto suvokimas daugeliui padeda suprasti požiūrio tašką iš kurio vertiname šį karą, o bendras Europos supratimas yra ypatingai svarbus vienybei.
Kas toliau? Be to, kad buvome išgirsti- prognozuoti rezultatus sunku, tačiau mes patys prisidėsime prie supratimo didinimo tarptautinėje bendruomenėje.
Esame Humanist International nariai. Ceremonmeisterė Gytautė Gineitytė parengė puikų straipsnį apie Lietuvos humanistų kontekstą ir požiūrį į karą Ukrainoje. Platinsime jį tarptautinei humanistų bendruomenei. Beveik visi turi naujienlaiškius, žurnalus ar kitokius leidinius. Stengsimės, kad ši informacija pasiektų kuo platesnę ir aktyvesnę tarptautinę bendruomenę.